Vadovų paieškos ir atrankos ypatumai
Vadovų paieškos bei atranka reikalauja nemažai patirties, žinių ir kompetencijos. Neretai įmonės pačios sunkiai randa tinkamus vadovus, todėl kreipiasi į personalo atrankos agentūras. Apskritai personalo atranka – tai daug atsakomybės reikalaujantis darbas, o kai kalba eina apie įmonių vadovus, ši atsakomybė įgija dar daugiau svarbos.
Vadovo pareigos yra susijusios ne tik su įmonės darbo organizavimu, bet ir su kiekvienu darbuotoju – vadovas turi gebėti įkvėpti, motyvuoti darbuotoją, sukurti kolektyve darbingą, tačiau jaukią atmosferą. Todėl personalo atrankų agentūrų atliekamos vadovų paieškos jokiu būdu neturėtų apsiriboti asmenybių testais. Tai ko gero didžiausia klaida, kokią gali daryti personalo atrankos agentūra. Leisti standartizuotam testui atrinkti kandidatą į atsakingas vadovo pareigas – mažų mažiausiai trumparegiška. O į viską derėtų žiūrėti daug paprasčiau ir, svarbiausia – žmogiškiau. Jau vienas nuoširdus ir tikslingas pokalbis su kandidatu į vadovo pareigas gali personalo atrankos specialistui pasakyti viską, ką jam reikia žinoti apie šį pretendentą.
Pokalbio su kandidatu į vadovo pareigas metu darbdavys arba atrankos agentūros konsultantai siekia kuo daugiau sužinoti apie kandidato kompetencijas, įgūdžius bei darbo patirtį. Jeigu reikia, kandidatuojantis vadovas pakviečiamas ir antram darbo pokalbiui, kurio metu yra labiau gilinamasi į jo asmenines savybes, charakterio ypatybes, gebėjimą kontroliuoti įvairias situacijas ir t.t. Personalo paieškos agentūros paprastai turi patikrintas strategijas, kaip vesti pokalbį, kad jo metu išryškėtų kandidato į darbo vietą kompetencijos, išorinė bei vidinė motyvacijos.
Kokius vadovus renkasi įmonės? Universaliai priimta, kad geras vadovas turi gebėti įvertinti įmonės darbuotojus, pastebėti jų iniciatyvumą, sugebėti motyvuoti kiekvieną komandos narį. Samdant vadovą, kuris neturi šių kompetencijų, nors ir puikiai atlieka strategines ar organizacines užduotis, rizikuojama darbuotojų gerove, šie jaučiasi neįvertinti. Viena pagrindinių Lietuvos vadovų ydų vis dar laikomas grįžtamojo ryšio trūkumas – vadovai lengvai pastebi darbuotojų klaidas, o paskatinti ar pagirti darbuotojus pamiršta.